Spalio 6-7 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose įvyks Europos tvirtovių kongresas, o į Kauno tvirtovę atvyks kelios dešimtys atstovų iš skirtingų Europos pilių, tvirtovių ar fortų. Kongreso metu dalyviai aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalinsis patirtimi kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis, siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus, bunkerius.
Europoje – tūkstančiai įvairiausių karinių objektų, kurie per daugelį metų prarado savo gynybinę paskirtį ir šiuo metu atlieka visai kitokį vaidmenį bendruomenės, miesto, valstybės gyvenime. „Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė, susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti, tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė artilerija. O fortifikatoriai siekė pastatyti vis stipresnę ir atsparesnė pilį, tvirtovę, kuri atlaikytų priešo puolimą. Todėl tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai. Štai Šibeniko tvirtovė – tikra viduramžių pilis ant Adrijos jūros kranto, Venecijos Forto Marghera tvirtovė prieš kelis šimtmečius saugojo vieną turtingiausių Europos miestų o Olandijoje gausu panašių fortų kaip ir Kaune, tačiau pastarųjų nacionalinis pasididžiavimas – Naujoji vandens linija, o įtvirtinimų būdas neįprastas – priešus turėjo sustabdyti vanduo, kuomet didžiulės teritorijos buvo numatytos užsemti vandeniu, dirbtinai užtvindyti. Visų šių ir kitų tvirtovių atstovai lankysis Kaune.
„Šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. Ten vyksta kova dėl visos Europos, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiavimą ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos,“ – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.
Direktoriaus nuomone, antikiniai piliakalniai – svarbiausias antikinės Lietuvos palikimas, menantis šimtmečius ir tūkstantmečius protėvių kovų už laisvę ir nepriklausomybę. O Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti, riogsojo miesto pakraščiuose niekam nereikalingi ir apleisti. Buvo įprasta manyti, jog tai nesavas, okupacinis palikimas, o fortus Rusijos caras pastatė ginti ne Lietuvą, o savo imperiją. „Dažnai sakau – iš lietuviško molio plytų ir prakaito pastatyta tvirtovė visgi nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien matomi jos griuvėsiai primena. jog tai tapo mūsų galimybe atkurti Lietuvos valstybę. Todėl šiandien jie simbolizuoja laisvę,“ – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius. Tačiau, mano E. Bagdonas, neužtenka vien istorijos ar kiek pakreipto pasakojimo krypties, jog žmonės pamiltų fortus ir imtų jais rūpintis. Kauno fortų patirtis rodo, jog svarbiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenės, kurios pastebėjo fortų potencialą: čia buvo pradėtos rengti bendruomenės šventės, Joninės, Koncertai, šiuolaikinio meno parodos.
Pastaruosius penkerius metus didžiule parama įvairioms iniciatyvoms buvo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa: pirmieji renginiai daugelyje fortų įvyko palaikomi būtent „Kaunas 2022“ bendruomenių programos. Kartu pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto festivaliais, pavyzdžiui, šią vasarą Kauno tvirtovės III-ajame forte įvyko „SteamPunk“ festivalis. Tvirtovės požemiuose taip pat vyko ir industrinės muzikos MATTERS pasirodymai, o Kauno tvirtovės I-ajame forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.
„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalinti patirtimi, kaip buvę kariniai objektai yra pritaikomi, kaip juos panaudoti prasmingai. Labai svarbu, jog paveldas nebūtų išsaugojamas tik dėl to, jog turi tokį statusą. Svarbu, jog jis turėtų funkciją – naudą bendruomenei. Ir štai, iš įvairiausių pavyzdžių matome, jog galima šiuos objektus pritaikyti ne tik muziejinėms funkcijoms, tačiau jos gali tapti ir kultūriškai aktyviomis erdvėmis, skirtomis kūrybinėms industrijoms, menui, edukacijai, aktyviam laisvalaikiui, sportui ir t.t.,“ – teigia organizatorius.
Skaičiuojama, jog per pastaruosius penkerius metus iš viso įvyko daugiau nei du šimtai įvairiausių bendruomeninių renginių, o Kauno tvirtovės parko fortus turėjo galimybę aplankyti dešimtys tūkstančių lankytojų, nors dar ne taip seniai apleistuose objektuose augo Sosnovskio barščiai, gyveno benamiai, rinkosi narkomanai, požemiuose buvo kūrenamos padangos, o lankytojus pasitikdavo atviri šuliniai ir šiukšlės. „Skamba dramatiškai. Tačiau taip ir buvo. Šiandien jau tik kai kuriuose fortuose galima pamatyti kuo jie buvo virtę,“ – teiga E. Bagdonas.
Europos tvirtovių kongreso tema pasirinkta neatsitiktinai. Kaunas turi sėkmingą patirtį bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje. „Tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek apgriuvę, bet dar stovės šimtmečius. Reikia tik žmogiškos šilumos, todėl bendruomenės čia atlieka lemiamą vaidmenį. Mūsų idėja ir vizija – dirbti darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos,“ – teigia Kauno tvirtovės parko atstovai.
